- sprogėti
- sprogė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr., sprógėti, -ėja, -ėjo žr. sproginėti: 1. Ka pradėjo aplinkuo kulkos sprógėti – aš tik bridinkt į griovį Mžk. 2. Sienos, tvoros sprógė[ja] nuo šalčio, nuo speigo J. Nū šalčio toros sprógėjo, ausys raitėsi Vkš. Arkliams sprógėja nosys, jeigu su rasa paėda bastarų Mžk. 3. labai norėti: Prasūdžiau kiunkį, sprógėsu dabar gerti Tv. 4. Rtn, Vs klestėti: Kap aš buvau pas motulę, pas motulę širdelę, tai žydėjau, tai sprogė́jau kap darželin roželė DrskD132. \ sprogėti; išsprogėti; susprogėti
Dictionary of the Lithuanian Language.